vienametis

vienamẽtis, -ė adj., smob. (2) Š, DŽ, NdŽ, LzŽ, Brš, Pun, Vrn, Rod, Aps, Lel, Tj, Svn, víenametis (1) žr. vienmetis: 1. LL52,207, Rtr Vienamẽtis su manimi, ė senuom atrodo Dglš. Víenametis jo vaikas su mano posūniu DrskŽ. Vienamẽčiai, kartu kaimynystėj kaime augom Pl. Mes buvom vienamẽčiai: seseres sūnus ir mamai aš gimiau Žb. Mes vienamẽtės, tai jegu jy numirs, tai žinau, kad jau ir man eilia, gi ir man reikia mirt Slm. Mes vienamẽtės, ale tu da tiesi, o aš susrietus Slk. Jy mano vienamẽtė buvo, ar jaunesnė už mane Mrc. Viena kaip avelė likau, numirė mano vienamẽčiai Vb. Mano metų ana, abi vienamẽtės Klt. Dvynai mat, vienamẽčiai abudu Antš. Mes dujai su broliuku pagal metus, kaip ir vienamẽčiai Ppl. Kad inmanytų, tai pėsčias nueitų ton šalin, kur draugai vienamečiai kovoja V.Krėv. Senelis sklaidė juos (žolynus), tvarkė ir į vainikus pynė, drauge šnekučiuodamas kaip vienametis LzP. | Aš pirmasiai sūnus, ąžuolas vienamẽtis su manim (jis sodino sodybos ąžuolą) Rš. Saldūninė [obelis] su manim vienametė Sdk. Kluonas su manim vienamẽtis; kai kluonas grius, ir aš griūsiu Ml. Šuva su karvėm vienamẽtis Kzt. | Mes Vilkanastrų vienamẽčiai, vienais metais atejom Vilkanastruosa (viena atitekėjo, kitas gimė tais pačiais metais) Lp. 2. Vienų metų, vienamẽtis…, vienergis BŽ98. Vienamẽtė buvo telyčėlė Krs. Mūsų paršelis víenametis Vrn. ^ Piktas kai vienametė gyvatė Švnč. 3. NdŽ Vienamẽtė praktika DŽ¹. ║ Žirnis yra vienamẽtis augalas DŽ¹. Vienamẽtė notra NdŽ. Akišveitė – bervidinių šeimos vienamečių žolių gentis LTEI105. Snapučio šaknis plona, vienametė rš.